Kaip atpažinti televizoriaus gedimus pagal simptomus: praktinis vadovas Vilniaus gyventojams

Kai televizorius pradeda „kalbėti” savo kalba

Žinot, kaip būna – sėdi vakare ant sofos, ruošiesi pažiūrėti mėgstamą serialą ar futbolo rungtynes, o televizorius staiga ima rodyt keistus dalykus. Arba visai neįsijungia. Arba įsijungia, bet garsas kažkur dingo. Vilniuje, kur beveik kiekviename name ar bute stovi bent vienas televizorius, tokios situacijos tikrai nėra retos.

Dažnai žmonės iš karto galvoja apie naują televizorių, nors problema gali būti visai paprasta ir lengvai pašalinama. Kita vertus, kartais simptomai rodo rimtesnį gedimą, kurio ignoruoti tikrai neverta. Kaip atskirti, kada reikia skambinti meistrams, o kada galima pabandyti išspręsti pačiam? Apie tai ir pakalbėsim.

Vaizdas yra, bet garsas dingo – klasika iš klasikos

Vienas dažniausių skundų, su kuriais susiduria Vilniaus televizorių remonto specialistai. Įjungiat televizorių, vaizdas rodo puikiai, bet garso nė kvapo. Pirmas impulsas – panika. Antras – skambinti meistrui. Bet sustabdykim arklius.

Pirmiausia patikrinkit garsumo nustatymus. Juokinga? Gal ir taip, bet net neįsivaizduojat, kiek kartų problema būna būtent čia. Ypač jei namuose yra vaikai su nuotolinio valdymo pulteliu rankose. Paspauskite garsumo didinimo mygtuką ir patikrinkit, ar neįjungtas „mute” režimas.

Jei tai nepadeda, pažiūrėkit į garso išvesties nustatymus televizoriaus meniu. Kartais televizorius automatiškai perjungia garsą į išorinę sistemą – soundbar’ą ar namų kiną, kurio galbūt net neturite pajungę. Tokiu atveju tiesiog grąžinkit nustatymą į „TV speakers” arba „Internal speakers”.

Dabar rimtesni dalykai. Jei televizorius turi kelis HDMI įėjimus ir naudojate išorinį įrenginį (priedėlį, žaidimų konsolę), problema gali būti ne televizoriuje, o būtent tame įrenginyje ar kabelyje. Pabandykit perjungti į kitą šaltinį – pavyzdžiui, į įprastą televizijos transliaciją. Jei ten garsas veikia – problema aiški.

Bet jei nieko iš to nepadeda, tuomet tikrai laikas kreiptis į specialistus. Vilniuje yra nemažai gerų servisų, kurie greitai diagnozuos problemą – tai gali būti sugadinti garsiakalbiai, garso plokštė ar kiti vidiniai komponentai.

Ekranas juodas, bet šviesa dega – kas čia vyksta?

Tokia situacija gali išgąsdinti bet ką. Įjungiate televizorių, matote, kad maitinimo lemputė dega (paprastai raudona ar žalia), galbūt net girdite garsą, bet ekranas – juodas kaip naktis. Arba labai tamsus, vos įžiūrimas vaizdas.

Čia turime keletą galimų priežasčių. Jei ekrane labai silpnai matosi vaizdas (pavyzdžiui, priėjus visai arti ar apšvietus žibintuvėliu), problema greičiausiai slypi apšvietimo sistemoje. Modernūs LED televizoriai turi specialias apšvietimo juostas, kurios su laiku gali sugesti. Ypač tai aktualu pigesnių gamintojų modeliams, kurie Vilniuje labai populiarūs.

Jei ekranas visiškai juodas ir nieko nematyti net priėjus arti, problema gali būti rimtesnė – maitinimo blokas, pagrindinė plokštė ar net pats ekranas. Tokiais atvejais namų sąlygomis nelabai ką padarysi.

Bet prieš skambinant meistrams, padarykite šitai: atjunkite televizorių nuo elektros tinklo, palaukite kokias 2-3 minutes ir vėl įjunkite. Kartais paprastas „hard reset” padeda išspręsti programinės įrangos sutrikimus. Taip pat pabandykit pakeisti HDMI kabelį ar perjungti į kitą įėjimą – kartais problema būna ne televizoriuje, o signalo šaltinyje.

Spalvos kaip po psychodelinio koncerto

Kai televizoriaus ekrane vietoj normalių spalvų matote žalią Santarą Šeškų ar violetinį Nemuną, žinokite – turite problemą su spalvų atvaizdavimu. Tai gali pasireikšti įvairiai: vienos spalvos dominuoja, kitos visai išnyksta, arba ekrane matosi keisti spalvoti dryžiai.

Pirmiausia – nustatymai. Įeikite į televizoriaus vaizdo nustatymus ir patikrinkit, ar neįjungtas koks nors keistas režimas. Kartais „Vivid” ar „Dynamic” režimai gali rodyti iškraipytas spalvas. Pabandykit grąžinti į „Standard” ar „Natural” režimą. Taip pat patikrinkit spalvų temperatūros nustatymus.

Jei tai nepadeda, problema gali būti techninė. Dažnai spalvų problemos atsiranda dėl HDMI kabelio ar prievado gedimo. Pabandykit pakeisti kabelį arba įkišti jį į kitą prievadą. Jei naudojate seną SCART ar komponentinį kabelį (taip, kai kurie Vilniaus gyventojai vis dar turi tokių), patikrinkit, ar jis gerai įkištas ir ar kontaktai nėra apsidavę.

Tačiau jei spalvų problemos pastovios ir nepriklauso nuo šaltinio, greičiausiai gedimas yra televizoriaus viduje – T-CON plokštė, matrica ar kiti komponentai. Tokiu atveju be specialisto tikrai neišsiversite. Geroji žinia – daugeliu atvejų tai remontuojama, nebūtinai reikia pirkti naują televizorių.

Garsas yra, bet vaizdo nėra – atvirkštinė situacija

Jei girdite garsą, bet ekrane nieko nematote, situacija šiek tiek kitokia nei su juodu ekranu. Čia televizorius akivaizdžiai veikia, tik vaizdo signalas kažkur „pasimeta”.

Pirmas dalykas – įsitikinkite, kad pasirinktas teisingas įvesties šaltinis. Jei televizorius nustatytas į HDMI 1, o jūsų priedėlis prijungtas prie HDMI 2, vaizdo nebus. Skamba elementariai, bet Vilniaus servisų meistrai patvirtins – tai labai dažna problema.

Toliau – kabeliai. HDMI kabeliai nėra amžini, ypač jei juos dažnai junginėjate ar lenkiate. Pabandykit kitą kabelį. Taip pat patikrinkit, ar kabelis gerai įkištas abiejuose galuose – ir televizoriuje, ir išoriniame įrenginyje.

Jei naudojate anteniną televiziją, problema gali būti antenos kabelyje ar pačioje antenoje. Vilniuje, ypač senesniuose namuose, antenos sistemos kartais būna prastos būklės. Pabandykit perjungti į skaitmeninę televiziją per internetą, jei turite tokią galimybę.

Kai problema pasireiškia su visais šaltiniais ir kabelių keitimas nepadeda, tuomet tikrai laikas kviesti specialistus. Gali būti, kad sugedo vaizdo apdorojimo plokštė ar kiti vidiniai komponentai.

Televizorius įsijungia ir išsijungia savaime – vaiduokliai ar gedimas?

Nieko nėra nervuojančiau nei televizorius, kuris gyvena savo gyvenimą. Įsijungia vidury nakties, išsijungia per pačią įdomiausią filmo vietą, arba nuolat perkrauna save. Jei jums taip nutinka, vaiduokliai čia tikrai nekalti.

Dažniausiai tokios problemos kyla dėl maitinimo sutrikimų. Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, kartais būna įtampos svyravimų elektros tinkle. Jei televizorius nėra apsaugotas kokybišku įtampos stabilizatoriumi ar bent jau gerais ilginamuoju laidu su apsauga, jis gali reaguoti į tokius svyravimus.

Kita dažna priežastis – perkaitimas. Patikrinkit, ar televizorius turi pakankamai vietos vėdinimui. Jei jis įmontuotas į baldą be tinkamo oro cirkuliacijos, arba ant jo užkrauti daiktai, kurie užkemša ventiliacijos angas, televizorius gali automatiškai išsijungti apsisaugodamas nuo perkaitimo.

Programinės įrangos problemos taip pat gali sukelti tokį elgesį. Pabandykit atnaujinti televizoriaus programinę įrangą – paprastai tai galima padaryti per nustatymus, jei televizorius prijungtas prie interneto. Jei ne, paieškokite gamintojo svetainėje instrukcijų, kaip atnaujinti per USB.

Dar viena galimybė – nuotolinio valdymo pultelis. Jei jo mygtukai „prikimba” arba baterijos senka, jis gali siųsti atsitiktinius signalus. Pabandykit išimti baterijas iš pultelio ir naudoti televizorių su mygtukais ant korpuso. Jei problema išnyksta – reikia naujo pultelio.

Bet jei televizorius toliau elgiasi nenuspėjamai, problema greičiausiai yra maitinimo bloke ar pagrindinėje plokštėje. Tokiu atveju tikrai reikia profesionalios diagnostikos ir remonto.

Ekrane dryžiai, taškai ir kiti „papuošimai”

Kai ekrane atsiranda vertikalūs ar horizontalūs dryžiai, mirguliuojantys taškai, „sniego” efektas ar kiti vizualiniai defektai, problema paprastai būna rimtesnė. Bet ne visada beviltiška.

Vienas mirguliuojantis taškas (vadinamasis „dead pixel”) dar nėra tragedija. Modernūs televizoriai turi milijonus pikselių, ir vieno ar kelių gedimas yra statistiškai neišvengiamas. Jei tai jums labai trukdo, galite pabandyti specialias programas „dead pixel” taisymui (jos veikia ne visada, bet kartais padeda). Arba tiesiog pripraskit – po kurio laiko tikrai nepastebėsite.

Bet jei dryžių ar defektinių pikselių skaičius didėja, arba ekrane atsiranda dideli spalvoti plotai, problema yra ekrano matricoje. Deja, tokių gedimų remontas dažnai būna brangus, kartais net brangesnis nei naujo panašios klasės televizoriaus pirkimas. Vilniuje meistrai paprastai sąžiningai pasakys, ar remontas apsimoka.

Horizontalūs dryžiai dažnai rodo T-CON plokštės problemą. Ši plokštė valdo ekrano vaizdą, ir jos remontas ar keitimas paprastai yra įmanomas ir ne toks brangus kaip viso ekrano keitimas.

Jei defektai atsiranda tik su tam tikrais šaltiniais (pavyzdžiui, tik žiūrint per anteną), problema greičiausiai ne televizoriuje, o signalo šaltinyje ar kabelyje. Vilniuje skaitmeninės televizijos signalas paprastai geras, bet senesniuose namuose ar rūsiuose gali būti problemų.

Garsas traška, šniokščia ar kitaip „muzikuoja”

Televizoriaus garsiakalbiai nėra Hi-Fi sistemos, bet jie tikrai neturėtų skleisti keistų garsų. Jei girdite traškėjimą, šniokštimą, ūžesį ar kitus pašalinius garsus, reikia išsiaiškinti priežastį.

Pirma, patikrinkit garso nustatymus. Kai kurie garso efektai („surround”, „bass boost” ir panašūs) gali sukelti iškraipymus, ypač jei garsumas nustatytas per aukštai. Pabandykit išjungti visus garso efektus ir nustatyt garsumą į vidutinį lygį.

Jei naudojate išorinę garso sistemą, problema gali būti jungčių kabeliuose. Blogos kokybės ar pažeisti kabeliai dažnai sukelia triukšmą. Taip pat patikrinkit, ar neturite šalia stiprių elektromagnetinių trukdžių šaltinių – mikrobanginės krosnelės, bevielio interneto maršrutizatoriaus ar kitų įrenginių.

Vilniuje, ypač daugiabučiuose namuose, kartais garso trukdžius gali sukelti kaimynų įranga ar bendros namo elektros sistemos problemos. Jei įtariate, kad problema gali būti čia, pabandykit įjungti televizorių kitu laiku ar net kitu kambariu.

Bet jei triukšmas pastovus ir nepriklauso nuo išorinių veiksnių, problema greičiausiai televizoriaus viduje – garsiakalbiai, garso plokštė ar kiti komponentai. Tokiu atveju reikės specialisto pagalbos.

Kada tikrai laikas skambinti profesionalams

Taigi, išsiaiškinome pagrindinius televizorių gedimus ir jų simptomus. Dabar svarbiausia – suprasti, kada galite pabandyti išspręsti problemą patys, o kada tikrai reikia profesionalios pagalbos.

Jei problema išsprendžiama paprastais veiksmais – nustatymų keitimu, kabelių perkijimu, programinės įrangos atnaujinimu – drąsiai bandykite patys. Internete rasite daug instrukcijų konkrečiai jūsų televizoriaus modeliui. Bet jei reikia atidaryti televizoriaus korpusą ar liesti vidinius komponentus – nė nebandykit be specialių žinių. Televizoriuose yra aukštos įtampos komponentai, kurie gali būti pavojingi net išjungtam įrenginiui.

Vilniuje veikia nemažai gerų televizorių remonto servisų. Rinkdamiesi meistrą, atkreipkit dėmesį į atsiliepimus, darbo patirtį su jūsų televizoriaus gamintoju ir garantijas atliktam remontui. Geras specialistas visada pirmiausia padarys diagnostiką ir pasakys tikslią problemą bei remonto kainą prieš pradėdamas darbus.

Kartais ekonomiškiau būna pirkti naują televizorių nei remontuoti seną. Tai ypač aktualu, jei televizorius jau senesnis nei 7-8 metai, arba jei reikia keisti brangias dalis kaip ekranas ar pagrindinė plokštė. Bet dažnai remontas tikrai apsimoka – pavyzdžiui, maitinimo bloko ar T-CON plokštės keitimas paprastai kainuoja gerokai mažiau nei naujas televizorius.

Svarbu ir tai, kad reguliarus televizoriaus priežiūra gali padėti išvengti daugelio problemų. Laikykite televizorių švarų (bet valykite tik tinkamomis priemonėmis!), užtikrinkit gerą vėdinimą, naudokit kokybišką įtampos apsaugą ir stenkitės atnaujinti programinę įrangą. Šie paprasti dalykai gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą.

Taigi dabar žinote, kaip atpažinti pagrindinius televizoriaus gedimus ir ką daryti kiekvienu atveju. Nebijokite pirmiausia pabandyti paprastų sprendimų, bet ir nedelskite kreiptis į specialistus, kai problema akivaizdžiai rimtesnė. Jūsų televizorius dar gali ilgai džiuginti kokybiškais vaizdais ir garsu – tereikia laiku pastebėti problemas ir tinkamai į jas reaguoti.