Kaip patiems diagnozuoti dažniausias kompiuterio gedimų priežastis prieš kreipiantis į meistrą Vilniuje

Kol meistras dar neatvyko

Vilniuje kompiuterių taisymo paslaugos kainuoja nemažai. Diagnostika vienur, taisymas kitur, o dar važiavimas į servisą ir laukimas. Prieš išleidžiant kelis dešimtus eurų už tai, ką kartais galima išsiaiškinti per dvidešimt minučių namuose, verta bent trumpam tapti savo kompiuterio detektyvu.

Tai nereikalauja inžinieriaus išsilavinimo. Reikia tik šiek tiek kantrybės ir noro pažiūrėti, kas iš tikrųjų vyksta.

Kompiuteris lėtas? Pirmiausia pažiūrėk į užduočių tvarkytuvę

Dažniausia problema, su kuria žmonės kreipiasi į servisus, yra lėtas kompiuteris. Ir dažnai priežastis banali. Windows sistemoje paspausk Ctrl + Shift + Esc ir atsidarys užduočių tvarkytuvė. Pažiūrėk, kas ėda procesorių ir atmintį. Jei koks nors nežinomas procesas nuolat naudoja 80–90% resursų, tai jau kalbame apie galimą kenkėjišką programą arba tiesiog blogai optimizuotą programinę įrangą.

Antras žingsnis – patikrink, kiek laisvos vietos liko kietajame diske. Jei liko mažiau nei 10–15%, sistema pradeda dirbti kaip pervargęs biuro darbuotojas prie perpildyto stalo. Ištrink tai, ko nebereikia, arba perkelk failus į išorinį diską.

Kompiuteris išsijungia pats arba perkrauna be perspėjimo

Čia dažniausiai kaltas perkaitimas. Prieš bėgant į servisą, palieski kompiuterio korpusą arba klausykis, ar ventiliatorius dirba. Jei nešiojamas kompiuteris karštas kaip keptuvė ir ventiliatorius ūžia be paliovos, greičiausiai aušinimo sistema užkimšta dulkėmis.

Parsisiųsk nemokamą programą HWMonitor arba Core Temp ir pažiūrėk procesoriaus temperatūrą. Jei ramybės būsenoje ji viršija 70–80 laipsnių, tai jau rimtas signalas. Stacionarų kompiuterį galima atidaryti ir išpūsti dulkes suslėgtu oru – tai kartais išsprendžia problemą be jokio meistro.

Internetas veikia, bet lėtai arba nuolat atsijungia

Prieš kaltinant kompiuterį, patikrink patį internetą. Prijunk telefoną prie to paties Wi-Fi ir pažiūrėk, ar problema ta pati. Jei taip – problema ne kompiuteryje, o maršrutizatoriuje arba tiekėjo pusėje. Jei tik kompiuteryje – pabandyk atnaujinti tinklo plokštės tvarkykles arba tiesiog perkrauti tinklo adapterį per įrenginių tvarkytuvę.

Dar vienas klasikinis triukas: komandų eilutėje (cmd) parašyk netsh winsock reset ir perkrauk kompiuterį. Skamba paslaptingai, bet tai tiesiog išvalo sugadintus tinklo nustatymus.

Mėlynas mirties ekranas – ne visada katastrofa

BSOD, arba mėlynas ekranas su klaidos kodu, žmonėms sukelia paniką. Bet dažnai tai tik vienkartinis incidentas dėl blogai įdiegtos tvarkyklės ar programos konflikto. Užsirašyk klaidos kodą ir įvesk jį į Google. Dažniausiai rasi atsakymą per penkias minutes.

Jei mėlyni ekranai kartojasi, parsisiųsk WhoCrashed – ši programa išanalizuoja gedimų žurnalus ir paprastai pasako, kuri tvarkyklė ar komponentas kaltas. Turėdamas šią informaciją, net jei ir eisite pas meistrą, kalbėsite konkrečiai, o ne „kažkas negerai”.

Kai pats negali padėti – bent žinok, ką sakyti

Savidiagnostika ne visada išsprendžia problemą. Kietojo disko gedimas, sugedusi motininė plokštė ar fiziškai pažeistas ekranas – čia tikrai reikia specialisto. Vilniuje servisų yra pakankamai, bet skirtumas tarp gero ir blogo aptarnavimo dažnai slypi tame, kaip klientas aprašo problemą. Žmogus, kuris ateina ir sako „kompiuteris lėtas, perkaitimas apie 85 laipsnius, HWMonitor rodo, kad vienas branduolys dirba 100% apkrova” – gauna kitokį dėmesį nei tas, kuris sako „kažkas negerai”.

Kelios minutės savidiagnostikos namuose – tai ne tik galimas pinigų taupymas. Tai ir supratimas, kas vyksta su tavo įrenginiu. O tas supratimas, kaip bebūtų, visada naudingas.