Kaip atpažinti ir išspręsti 7 dažniausias televizorių gedimus Kaune: praktinis vadovas savarankiškam remontui ir specialistų pasirinkimui

Kai ekranas nutyla: pirmieji ženklai, kad kažkas ne taip

Sėdi vakare ant sofos, rankoje puodelis arbatos, o televizorius staiga pradeda elgtis keistai. Vaizdas mirgsi, garsas trūkinėja, arba dar blogiau – ekranas visai neįsijungia. Tokios akimirkos būna ypač nemalonios, ypač kai laukiate pamėgtos laidos ar svarbių naujienų. Kaune, kaip ir bet kuriame kitame mieste, televizorių gedimai – tai kasdienybė, su kuria susiduria tūkstančiai žmonių.

Pirmasis žingsnis visada turėtų būti ramus įvertinimas situacijos. Nesiskubinkite iškart skambinti meistrams ar bėgti į parduotuvę naujam televizoriui. Daugelis problemų yra gana paprastos ir kartais išsprendžiamos net be specialių įrankių ar gilių techninių žinių. Žinoma, yra ir tokių gedimų, kurie reikalauja profesionalų įsikišimo, bet apie tai pakalbėsime vėliau.

Televizorių gedimų spektras yra platus – nuo visiškai nekaltų programinės įrangos sutrikimų iki rimtų aparatinės dalies problemų. Kauno gyventojai dažnai susiduria su panašiomis bėdomis: senesni televizoriai kenčia nuo kondensatorių senėjimo, naujesni – nuo programinės įrangos klaidų. Klimatas taip pat daro savo: drėgmė, temperatūros svyravimai, elektros tinklo įtampos šuoliai – visa tai palieka pėdsaką jūsų namų elektronikoje.

Juodas ekranas ir tylus kambaris: maitinimo problemos

Vienas dažniausių skambučių Kauno televizorių remonto meistrams skamba maždaug taip: „Televizorius visai neįsijungia, nė lemputė nemirga”. Prieš keldami panikos signalą, patikrinkite kelis elementarius dalykus. Tai gali skambėti juokingai, bet statistika rodo, kad maždaug kas dešimtas „gedimas” pasirodo esąs paprasčiausiai ištrauktas kištukas ar išjungtas prailgintuvas.

Pirmiausia įsitikinkite, kad elektros lizdas veikia. Prijunkite kitą prietaisą – telefonų įkroviklį ar stalinę lempą. Jei lizdas veikia, pažvelkite į televizoriaus maitinimo laidą. Ar nėra pažeidimų, persilenkimų, įtrūkimų? Kartais problema slypi būtent čia – laidai susidėvi, ypač vietose, kur jie lenkiami ar spaudžiami.

Jei naudojate prailgintuvą ar įtampos stabilizatorių, pabandykite prijungti televizorių tiesiogiai į sieninį lizdą. Prailgintuvai turi apsaugą nuo perkrovos, kuri kartais gali suveikti be akivaizdžios priežasties. Taip pat patikrinkite, ar prailgintuvo jungiklis tikrai įjungtas – tai skamba banaliai, bet tokie atvejai pasitaiko dažniau nei galėtumėte pagalvoti.

Kai kurie televizoriai turi du maitinimo jungiklius: vieną ant nuotolinio valdymo pultelio, kitą – ant paties korpuso. Pabandykite įjungti televizorių mygtuku ant korpuso. Jei jis įsijungia, problema gali būti nuotolinio valdymo pultelyje ar infraraudonųjų spindulių jutiklyje. Jei televizorius vis tiek neįsijungia, bet girdite tylų cypimą ar matote mirksintį šviesdiodą, tai reiškia, kad maitinimo blokas gauna elektros energiją, bet kažkas kita neleeidžia televizoriui visiškai įsijungti.

Moderniuose televizoriuose dažna problema – gedę kondensatoriai maitinimo bloke. Tai ypač būdinga televizoriams, kuriems 5-7 metai ar daugiau. Kondensatoriai sensta, jų talpa mažėja, ir galiausiai jie nebegali tinkamai filtruoti įtampos. Jei turite bent minimalių elektronikos žinių ir drąsos atidaryti televizoriaus korpusą (nepamirškite, kad tai panaikina garantiją!), galite pažvelgti į maitinimo plokštę. Išpūsti, nutekėję ar kitaip deformuoti kondensatoriai yra aiškus gedimo požymis.

Vaizdas yra, garso nėra: garso sistemos sutrikimai

Keista situacija, kai matote vaizdą, bet negirdite jokio garso. Arba atvirkščiai – garsas yra, bet jis trūkinėja, šniokščia ar skamba iškraipytas. Garso problemos gali kilti iš kelių šaltinių, ir ne visos jos yra susijusios su pačiu televizoriumi.

Pirmiausia patikrinkite garsumo nustatymus. Tai gali skambėti juokingai, bet kartais garsumo lygis tiesiog nustatytas į nulį, arba įjungta „nutildymo” funkcija. Pažvelkite į ekraną – paprastai ten rodomas garsumo lygis, kai jį reguliuojate. Taip pat patikrinkite, ar neįjungtas ausinių režimas. Kai kurie televizoriai automatiškai nutildo garsiakalbius, kai aptinka prijungtus ausines.

Jei naudojate išorinę garso sistemą – garso juostą, namų kino sistemą ar stiprintuvą – problema gali būti ten. Patikrinkite visus laidus, įsitikinkite, kad pasirinktas teisingas įvesties šaltinis. HDMI laidai perduoda ir vaizdą, ir garsą, todėl jei naudojate HDMI ARC (Audio Return Channel) funkciją, įsitikinkite, kad ji tinkamai sukonfigūruota tiek televizoriuje, tiek garso sistemoje.

Kaune populiarus gedimas – sugedę garsiakalbiai pačiame televizoriuje. Tai ypač būdinga pigesniems modeliams, kur garsiakalbiai nėra aukščiausios kokybės. Laikui bėgant garsiakalbių membrana gali suplyšti ar deformuotis, ypač jei mėgstate klausytis garsiai. Norėdami patikrinti, ar problema tikrai garsiakalbiai, pabandykite prijungti išorines kolonėles ar ausines. Jei per jas garsas veikia normaliai, problema tikrai televizoriaus garsiakalbiai.

Programinės įrangos klaidos taip pat gali sukelti garso problemas. Pabandykite atlikti televizoriaus nustatymų atstatymą į gamyklinius. Taip pat patikrinkite, ar nėra prieinamų programinės įrangos atnaujinimų. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi automatinio atnaujinimo funkciją, bet kartais ji gali būti išjungta arba atnaujinimas gali nepavykti dėl interneto ryšio problemų.

Spalvų chaosas ir vaizdų šmėklos: vaizdo kokybės sutrikimai

Televizoriaus ekrane matote keistus artefaktus, spalvos atrodo neryškios ar iškraipytos, vaizdas mirgsi ar atsiranda horizontalios linijos? Tokios problemos gali būti ypač erzinančios, nes televizorių vis dar galite naudoti, bet malonumo iš žiūrėjimo nebelieka.

Spalvų problemos dažnai kyla dėl neteisingų nustatymų. Šiuolaikiniai televizoriai turi daugybę vaizdo režimų: „Kinas”, „Sportas”, „Dinamiškas”, „Standartinis” ir pan. Kiekvienas režimas turi skirtingus spalvų, kontrasto ir ryškumo nustatymus. Pabandykite perjungti skirtingus režimus ir pažiūrėkite, ar problema išlieka. Taip pat patikrinkite spalvų temperatūros nustatymus – jei jie nustatyti į „Šaltą”, vaizdas gali atrodyti per mėlynas, o „Šiltas” nustatymas gali suteikti per daug geltonos ar raudonos spalvos.

Jei naudojate išorinį šaltinį (kabelinės televizijos priedėlį, žaidimų konsolę, kompiuterį), problema gali būti ne televizoriuje, o būtent tame įrenginyje arba jungties laide. HDMI laidai, nors ir atrodo patvarūs, gali sugesti. Ypač jei jie dažnai lenkiami, traukiami ar spaudžiami. Pabandykite pakeisti HDMI laidą nauju – jie nėra brangūs, o tai gali išspręsti problemą.

Pikselių gedimas – tai problema, kuri būdinga LCD ir LED televizoriams. Ekrane gali atsirasti nuolat degančių ar visai neveikiančių pikselių. Vienas ar keli „mirę” pikseliai paprastai nėra didelis rūpestis, bet jei jų skaičius didėja, tai gali reikšti rimtesnę problemą su ekrano matrica. Deja, ekrano matricos keitimas dažnai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas televizorius, todėl tokiu atveju reikia gerai apgalvoti, ar verta remontuoti.

Kauno klimatas – su šaltomis žiemomis ir drėgnomis vasaromis – gali sukelti kondensacijos problemų. Jei televizorius stovi šaltame kambaryje ir staiga įjungiamas šildymas, ekrano viduje gali susidaryti drėgmė. Tai gali laikinai pabloginti vaizdo kokybę. Paprastai tokia problema išsisprendžia pati, kai televizorius įšyla ir drėgmė išgaruoja, bet jei problema kartojasi reguliariai, verta pagalvoti apie kambario ventiliaciją ar televizoriaus perkėlimą į kitą vietą.

Internetas neveikia: išmaniųjų funkcijų problemos

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai yra iš esmės kompiuteriai su dideliu ekranu. Kaip ir bet kuris kompiuteris, jie gali turėti programinės įrangos problemų, lėtai veikti ar netgi „užsikabinti”. Viena dažniausių problemų – televizorius neprisijungia prie interneto arba interneto ryšys yra nestabilus.

Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų namų internetas veikia normaliai. Pabandykite prisijungti telefonu ar kompiuteriu. Jei internetas veikia kituose įrenginiuose, problema gali būti televizoriuje. Patikrinkite, ar teisingai įvestas Wi-Fi slaptažodis. Tai skamba banaliai, bet ypač po maršrutizatoriaus keitimo ar slaptažodžio pakeitimo žmonės dažnai pamiršta atnaujinti nustatymus televizoriuje.

Wi-Fi signalas gali būti per silpnas. Jei televizorius yra toli nuo maršrutizatoriaus arba tarp jų yra storų sienų, signalas gali būti nepakankamas stabiliam ryšiui. Pabandykite perkelti maršrutizatorių arčiau arba naudokite Wi-Fi stiprintuvą. Dar geriau – jei įmanoma, prijunkite televizorių prie interneto laidu (Ethernet). Laidinis ryšys visada yra stabilesnis ir greitesnis nei belaidis.

Programinės įrangos problemos gali pasireikšti įvairiai: programėlės neatsidaro, veikia lėtai, „užstringa” ar netikėtai užsidaro. Pirmasis sprendimas – perkrauti televizorių. Ne tiesiog išjungti nuotolinio valdymo pulteliu, o visiškai atjungti nuo elektros tinklo, palaukti 30-60 sekundžių ir vėl įjungti. Tai išvalo laikinąją atmintį ir dažnai išsprendžia smulkias programinės įrangos problemas.

Jei perkrovimas nepadeda, patikrinkite, ar yra prieinamų programinės įrangos atnaujinimų. Televizoriaus gamintojai reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas ir pagerina veikimą. Atnaujinimo procesą paprastai galite rasti nustatymuose, skyriuje „Apie” ar „Sistema”. Kai kurie televizoriai leidžia atnaujinti programinę įrangą per USB atmintinę, jei interneto ryšys neveikia.

Jei visos programėlės veikia lėtai ir televizorius atrodo „sustingęs”, problema gali būti perpildyta atmintis. Išmanieji televizoriai kaupia laikinuosius failus, talpyklą ir kitus duomenis, kurie laikui bėgant užima vis daugiau vietos. Pamėginkite išvalyti programėlių talpyklą arba atlikti gamyklinių nustatymų atstatymą. Žinoma, po atstatymo turėsite iš naujo prisijungti prie interneto ir sukonfigūruoti visas programėles, bet tai gali sugrąžinti televizoriui pradinį greitį.

Nuotolinio valdymo pultelio kaprizai

Kartais problema nėra televizoriuje, o nuotolinio valdymo pultelyje. Jis nereaguoja, reaguoja tik iš arti, kai kurie mygtukai neveikia arba televizorius vykdo komandas netikėtai. Nuotolinio valdymo pulteliai atrodo paprasti, bet ir jie turi savo gedimų specifiką.

Pirmiausia – baterijos. Tai akivaizdžiausia, bet dažnai ignoruojama priežastis. Net jei baterijos nėra visiškai išsekusios, jų įtampa gali būti per maža stabiliam darbui. Pakeiskite baterijas naujomis ir įsitikinkite, kad jos įdėtos teisingai (+ ir – poliškumas). Kai kurie pulteliai turi įkraunamas baterijas – patikrinkite, ar jos tinkamai įkrautos.

Norėdami patikrinti, ar pultelis išvis veikia, galite panaudoti paprastą triuką: įjunkite telefono fotoaparatą ir nukreipkite pultelį į objektyvą. Spausdami bet kurį pultelio mygtuką, turėtumėte matyti telefono ekrane švytintį infraraudonųjų spindulių šviesos diodą pultelio priekyje. Jei šviesos nematote, pultelis tikrai neveikia. Jei matote, bet televizorius vis tiek nereaguoja, problema gali būti televizoriaus infraraudonųjų spindulių jutiklyje.

Pultelio mygtukai gali nusidėvėti ar užsiteršti. Jei kai kurie mygtukai neveikia arba reikia juos spausti labai stipriai, galite pabandyti išvalyti pultelį. Atsargiai išardykite pultelį (paprastai reikia išsukti kelis varžtus ir atskirti korpuso dalis), išimkite guminę mygtukų dalį ir išplaukite ją šiltu vandeniu su muilu. Taip pat išvalykite kontaktinę plokštę švelniai alkoholiu suvilgytu audiniu. Leiskite visoms dalims visiškai išdžiūti prieš surinkdami pultelį atgal.

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai dažnai turi Bluetooth pultelius, kurie veikia ne infraraudonaisiais spinduliais, o radijo bangomis. Tokie pulteliai turi savo problemų spektrą. Jei Bluetooth pultelis nereaguoja, pabandykite jį iš naujo suporuoti su televizoriumi. Paprastai tam reikia vienu metu spausti tam tikrą mygtukų kombinaciją (dažniausiai „Grįžti” ir „Pagrindinis” arba „Maitinimas” ir „Garsiau”). Tikslią procedūrą rasite televizoriaus instrukcijoje.

Kada kreiptis į specialistus Kaune

Yra situacijų, kai savarankiškas remontas nėra gera idėja. Šiuolaikiniai televizoriai yra sudėtingi įrenginiai, o kai kurie gedimai reikalauja specialių įrankių, žinių ir patirties. Be to, bandymas remontuoti pačiam gali ne tik nesėkmingai baigtis, bet ir padaryti dar daugiau žalos.

Jei televizorius dar yra garantinis, nė nesvarstykit galimybės remontuoti patys. Bet koks korpuso atidarymas ar bandymas kištis į vidų panaikina garantiją. Kreipkitės į pardavėją ar gamintojo įgaliotą servisą. Taip, gali tekti palaukti, bet bent būsite tikri, kad remontas bus atliktas profesionaliai ir nemokamai (jei gedimas patenka į garantinius atvejus).

Jei televizorius negarantinis, bet problema atrodo rimta – pvz., ekranas visiškai neveikia, matote degėsių ar dūmų požymių, girdite keistus garsus iš vidaus – nedvejodami kreipkitės į specialistus. Tokie gedimai gali būti susiję su aukšta įtampa, o tai pavojinga gyvybei. Televizoriuose, net išjungtuose iš elektros tinklo, kai kurie kondensatoriai gali išlaikyti pavojingą įtampą dar ilgą laiką po išjungimo.

Kaune yra nemažai televizorių remonto dirbtuvių ir meistrai, kurie dirba iškvietimo būdu. Renkantis specialistą, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Pirmiausia – patirtis ir atsiliepimai. Paieškokite informacijos internete, paskaitykite atsiliepimus „Google” žemėlapiuose ar specializuotose platformose. Antra – garantija atliktam remontui. Rimti meistrai visada suteikia bent kelių mėnesių garantiją savo darbui ir pakeistoms detalėms.

Kaina – svarbus, bet ne vienintelis kriterijus. Įtartinai žema kaina gali reikšti, kad bus naudojamos pigios ar netgi naudotos detalės, arba kad meistras neturi pakankamai patirties. Kita vertus, pernelyg aukšta kaina taip pat negarantuoja kokybės. Geriausia – gauti kelias sąmatas ir palyginti. Dauguma rimtų meistrai Kaune siūlo nemokamą diagnostiką arba diagnostikos kainą įskaito į bendrą remonto kainą, jei sutinkate su pasiūlymu.

Prieš kviesdami meistrą, pasirūpinkite, kad turėtumėte visą reikalingą informaciją: televizoriaus modelį, pirkimo datą (jei žinote), gedimo aprašymą. Kuo tiksliau apibūdinsite problemą, tuo greičiau meistras galės diagnozuoti gedimą ir pasiruošti reikalingas detales. Kai kurie gedimai gali būti diagnozuoti ir išspręsti per vieną apsilankymą, kitiems gali prireikti detalių užsakymo, o tai gali užtrukti kelias dienas ar net savaites, ypač jei reikia originalių gamintojo detalių.

Prevencija – geriausias vaistas

Kaip sakoma, geriau užkirsti kelią problemai nei vėliau ją spręsti. Televizorių priežiūra nėra sudėtinga, bet keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų įrenginio tarnavimo laiką ir išvengti daugelio gedimų.

Dulkės – vienas didžiausių elektronikos priešų. Jos kaupiasi ventiliacijos angose, ant plokščių, ir trukdo normaliai šilumos atvedimui. Perkaitęs televizorius veikia nestabiliai ir greičiau dyla. Reguliariai valykite televizorių – bent kartą per mėnesį švelniai nušluostykite korpusą šiek tiek sudrėkintu audiniu. Ventiliacijos angas galite išvalyti dulkių siurbliu su minkštu antgaliu arba suspausto oro balionėliu (tokius parduoda elektronikos parduotuvėse).

Ekrano valymas taip pat svarbus, bet čia reikia būti atsargiems. Niekada nenaudokite įprastų stiklų valiklių ar abrazyvių medžiagų. Šiuolaikinių televizorių ekranai turi specialius dangus, kuriuos lengva sugadinti agresyviomis cheminėmis medžiagomis. Naudokite specialius ekranų valymo skysčius ir mikropluošto šluostes. Šluostykite švelniais judesiais, be spaudimo.

Elektros tinklo kokybė Kaune, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, nėra tobula. Įtampos šuoliai, ypač per audras, gali sugadinti jautrią televizoriaus elektroniką. Verta investuoti į kokybišką įtampos stabilizatorių ar bent jau prailgintuvą su perkrovos apsauga. Tai gali išgelbėti ne tik televizorių, bet ir kitus prie jo prijungtus įrenginius.

Venkite palikti televizorių budėjimo režime 24/7. Nors tai patogu – vienu mygtuko paspaudimu įjungti televizorių – nuolatinis budėjimo režimas vis tiek vartoja elektros energiją ir palaiko kai kurias televizoriaus dalis įjungtas. Jei ilgesnį laiką nesiruošiate žiūrėti televizoriaus (pvz., išvykstate atostogų), visiškai atjunkite jį nuo elektros tinklo. Tai apsaugos nuo galimų įtampos šuolių jūsų nebuvimo metu.

Vietą, kur stovi televizorius, rinkitės atsakingai. Jis neturėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, per arti šildymo prietaisų, drėgnoje vietoje. Užtikrinkite pakankamą ventiliaciją – aplink televizorių turėtų būti bent kelių centimetrų tarpas, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Jei televizorius montuojamas ant sienos, įsitikinkite, kad laikiklis yra tvirtas ir atitinka televizoriaus svorį.

Kai reikia atsisveikinti: kaip suprasti, kad laikas naujam televizoriui

Ne visada remontas yra ekonomiškai ar praktiškai pateisinamas. Kartais protingiau investuoti į naują televizorių nei remontą senojo. Kaip suprasti, kada atėjo laikas atsisveikinti su senuoju draugu?

Pirmasis kriterijus – remonto kaina. Jei ji viršija 50% naujo panašių charakteristikų televizoriaus kainos, verta rimtai pagalvoti apie naują pirkimą. Ypač jei televizorius jau yra senas ir gali greitai atsirasti naujų gedimų. Taip pat atsižvelkite į tai, kad naujas televizorius turės garantiją, bus energetiškai efektyvesnis ir turės naujausias funkcijas.

Ekrano gedimas – tai dažnai mirties nuosprendis televizoriui. Ekranas yra brangiausia televizoriaus dalis, ir jo keitimas paprastai kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas televizorius. Jei ekranas sudužo, atsirado didelių mirusiųjų pikselių zonų ar vertikalių/horizontalių linijų, kurios neišnyksta, greičiausiai ekonomiškiau bus pirkti naują.

Technologinis atsilikimas taip pat svarbus faktorius. Jei jūsų televizorius neturi išmaniųjų funkcijų, nepalaiko HD ar 4K rezoliucijos, neturi HDMI jungčių – jis tiesiog nebeatitinka šiuolaikinių poreikių. Žinoma, jei jums to pakanka, nėra priežasties keisti, bet jei norite žiūrėti šiuolaikines transliacijas ar naudoti naujausias programėles, senas televizorius tiesiog nesugebės jų palaikyti.

Kartotiniai gedimai – dar vienas signalas. Jei televizorių teko remontuoti jau kelis kartus per pastaruosius metus, ir vėl atsiranda problemų, tai rodo, kad įrenginys tiesiog pasiekė savo tarnavimo laiko pabaigą. Elektronikos komponentai sensta, ir kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau dalių pradeda gesti. Tokiu atveju nuolatiniai remontai tampa begaline istorija.

Energijos suvartojimas – ne toks akivaizdus, bet svarbus aspektas. Seni televizoriai, ypač plazminiai ar ankstyvieji LCD modeliai, suvartoją daug daugiau elektros nei šiuolaikiniai LED ar OLED televizoriai. Per kelis metus sutaupyta elektros energija gali kompensuoti naujo televizoriaus kainos dalį.

Renkantis naują televizorių, nepasiduokite pagundai pirkti pigiausia, ką rasite. Kokybė turi savo kainą, o pigūs televizoriai dažnai turi trumpesnį tarnavimo laiką ir daugiau problemų. Pasirinkite patikimą gamintoją, perskaitykite atsiliepimus, palyginkite charakteristikas. Kaune yra nemažai elektronikos parduotuvių, kur galite pamatyti televizorius gyvai ir pasikonsultuoti su pardavėjais.

Ir dar vienas patarimas – neišmeskite senojo televizoriaus į šiukšlių konteinerį. Elektronika turi būti utilizuojama specialiai tam skirtose vietose. Kaune yra keletas elektronikos atliekų surinkimo punktų, kur galite nemokamai priduoti seną televizorių. Tai ne tik ekologiška, bet ir teisėta – už netinkamą elektronikos atliekų šalinimą gresia baudos.

Televizorius namuose – tai daugiau nei tik elektronikos gabalas. Tai šeimos susibūrimų centras, naujienų šaltinis, pramogų portalas. Kai jis sugenda, jaučiame ne tik nepatogumą, bet ir tam tikrą tuštumą. Tačiau, kaip matėte, daugelis problemų yra išsprendžiamos, o kartais net ir be specialistų pagalbos. Svarbiausia – nepanikuoti, sistemingai tikrinti galimas priežastis ir žinoti, kada savarankiški bandymai turėtų baigtis ir prasidėti profesionalų darbas. Tikiuosi, šis vadovas padės jums geriau suprasti savo televizorių ir priimti teisingus sprendimus, kai kils problemų.