Kaip atpažinti, kad jūsų fotoaparatui reikia profesionalaus remonto: 7 pagrindiniai požymiai ir ką daryti Vilniuje

Kai fotoaparatas pradeda „gyvent savo gyvenimą”

Žinot, tas jausmas, kai jūsų ištikimas fotoaparatas, su kuriuo nufilmavot šimtus, o gal ir tūkstančius nuotraukų, staiga pradeda keistai elgtis? Gal fokusas nebeveikia taip sklandžiai kaip anksčiau, o gal tiesiog kažkas nebejaučiasi „kaip reikia”. Aš pats esu patekęs į tokias situacijas ne kartą, ir tiesą sakant, pradžioje visada bandau įsikalbėti, kad „nieko tokio, pats praeis”. Spoileris – nepraeis.

Problema ta, kad dauguma fotografų (ir aš čia nesu išimtis) linkę ignoruoti pirmuosius įrangos gedimų požymius. Gal bijome remonto kainų, gal tiesiog nenorime pripažinti, kad mūsų mylimas įrenginys sensta. Bet realybė tokia: kuo anksčiau pastebėsit problemas ir kreipsitės į specialistus, tuo pigiau ir paprasčiau bus jas išspręsti. Vilniuje turim nemažai gerų fotoaparatų remonto centrų, tad nėra ko atidėlioti.

Fokusavimas virto loterija – laimėsi ar ne?

Vienas iš pirmųjų ir aiškiausių ženklų, kad kažkas negerai – tai autofokuso problemos. Jei anksčiau jūsų fotoaparatas griebtų fokusą akimirksniu, o dabar jis medžioja, dvejoja ar tiesiog atsisako fokusuotis į tai, į ką norite – laikas susirūpinti.

Dažniausiai tai pasireiškia taip: spaudžiat užrakto mygtuką iki pusės, girdite kaip objektyvas „važinėja” pirmyn atgal, bet aiškaus vaizdo negaunat. Arba dar blogiau – fotoaparatas rodo, kad sufokusavo (pyptelėjo, žalias taškelis užsidegė), bet nuotrauka vis tiek išeina neryški. Tai gali būti objektyvo problema, fotoaparato korpuso problema arba abiejų komunikacijos sutrikimas.

Iš patirties galiu pasakyt, kad tokios problemos ypač dažnos po kritimų ar smūgių, net jei išoriškai viskas atrodo gerai. Taip pat natūralus nusidėvėjimas – jei naudojat fotoaparatą intensyviai, mechaninės dalys tiesiog susidėvi. Vilniuje profesionalūs meistrai gali tiksliai nustatyti, ar reikia kalibruoti fokusavimo sistemą, valyti kontaktus ar keisti kokias nors dalis.

Keistos dėmės ir dulkės, kurios neišnyksta

Kiekvienas, kas fotografuoja su keičiamais objektyvais, anksčiau ar vėliau susiduria su dulkėmis ant matricos. Tai normalu, ypač jei dažnai keičiat objektyvus lauke. Bet yra skirtumas tarp kelių dulkių dalelių ir rimtesnių problemų.

Jei pastebėjot nuotraukose dėmes, kurios pasirodo toje pačioje vietoje (ypač gerai matosi dangaus fotuose ar šviesiam fone), pirmas dalykas – pabandykit naudoti fotoaparato integruotą matricos valymo funkciją. Dauguma šiuolaikinių fotoaparatų turi tokią. Jei tai nepadeda, galite pabandyti specialų oro pūstuvą (tik NIEKADA nenaudokit suspausto oro iš balionėlio, nes jis gali palikti drėgmės ar chemikalų).

Tačiau jei dėmės išlieka arba jų vis daugėja, tikrai verta nuvežti fotoaparatą į servisą. Vilniuje yra specialistų, kurie turi tinkamą įrangą ir patalpas matricos valymui. Tai gali atrodyti baisu – kažkas lenda į pačią fotoaparato širdį – bet profesionalams tai rutininė procedūra. Kaina paprastai svyruoja nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo užterštumo lygio.

Dar vienas dalykas – jei matot dėmes, kurios atrodo tarsi „alyvos lašai” ar keistai išsitepusios, tai gali būti objektyvo tepalas, kuris kaip nors pateko ant matricos. Tai jau rimtesnė problema, reikalaujanti profesionalaus įsikišimo.

Baterija sensta greičiau nei jūsų telefonas

Atsimenu, kai mano pirmasis rimtesnis fotoaparatas pradėjo ėsti bateriją tarsi alkanas paauglys saldainius. Ten, kur anksčiau vienos baterijos užtekdavo visai dienai fotografavimo, staiga pradėjo užtekti tik porai valandų. Pirmiausia pagalvojau, kad tiesiog baterija paseno – ir iš dalies buvau teisus.

Baterijos turi ribotą ciklų skaičių, po kurio jų talpa natūraliai mažėja. Jei jūsų fotoaparatas jau kelerius metus, visiškai normalu, kad reikės naujos baterijos. Bet kartais problema ne tik baterijoje.

Jei net su nauja baterija fotoaparatas greitai išsikrauna, arba dar blogiau – rodo keistus įkrovimo procentus (pvz., šoka nuo 60% iki 20% per kelias minutes), tai gali būti fotoaparato elektronikos problema. Galbūt sugedęs įkrovimo kontrolieris ar kiti vidiniai komponentai.

Dar vienas požymis – jei fotoaparatas staiga išsijungia, nors baterija rodo, kad dar yra įkrovos. Arba jei jis nebeįsikrauna normaliai. Tokiais atvejais tikrai reikia specialisto pagalbos. Vilniaus serviso centruose gali atlikti diagnostiką ir pasakyti, ar problema baterijoje, ar pačiame fotoaparate.

Užraktas skamba kaip senas automobilio variklis

Fotoaparato užraktas – tai viena iš labiausiai mechaniškai apkrautų dalių. Kiekvienas gamintojas nurodo apytikslį užrakto resursą – pavyzdžiui, 100,000 ar 200,000 paleidimų. Jei intensyviai fotografuojat, šis skaičius gali būti pasiektas greičiau nei manot.

Kaip suprasti, kad užraktas artėja prie savo galo? Pirmas požymis – keistas garsas. Jei anksčiau užraktas skambėjo gražiai ir aiškiai, o dabar girdisi kažkoks girgždėjimas, neįprastas trakštelėjimas ar net „kliūvantis” garsas – tai nerimo signalas.

Kitas požymis – netolygus ekspozicijos juostos pasirodymas nuotraukose. Jei matot, kad nuotraukos viršus ar apačia yra tamsesnė nei likusi dalis (ypač fotografuojant su blykste ar greitais išlaikymo laikais), tai reiškia, kad užrakto užuolaidos juda nesinchroniškai.

Užrakto keitimas nėra pigi procedūra – priklausomai nuo modelės, gali kainuoti nuo 150 iki 400 eurų ar net daugiau. Bet jei fotoaparatas jums brangus ir vis dar atitinka jūsų poreikius, verta investuoti. Vilniuje yra servisų, kurie gali užsakyti originalias dalis ir kokybiškai atlikti keitimą.

Mygtukai ir ratukų problemos

Tai gal skamba kaip smulkmena, bet jei jūsų fotoaparato mygtukai pradeda „lipti”, nebeatsako į paspaudimus arba, priešingai, registruoja paspaudimus, kurių nedarėte – tai rimtas nepatogumas, kuris gali sugadinti svarbius kadrus.

Ypač dažna problema – valdymo ratukai. Tas, kuriuo keičiat išlaikymo laiką ar diafragmą. Jei jis pradeda „šokinėti” (pvz., norit pakeisti nuo 1/250 į 1/500, bet jis šoka į 1/1000), arba apskritai neberegistruoja sukimų – laikas į servisą.

Kartais problema paprasta – tiesiog įsikišo purvo ar dulkių. Profesionalus valymas gali viską išspręsti. Bet kartais tai elektrinio kontakto problema, kuri reikalauja dalių keitimo. Aš pats kartą turėjau Canon fotoaparatą, kurio užrakto mygtukas tapo „tingus” – reikėjo spausti stipriau nei įprastai. Pasirodė, kad po daugelio tūkstančių paspaudimų tiesiog susidėvėjo kontaktai. Keitimas nebuvo brangus, bet skirtumas buvo kaip diena ir naktis.

Dar vienas dalykas – jei fotoaparatas turi jutiklinį ekraną ir jis nebeatsako tiksliai arba apskritai nebeveikia, tai irgi profesionalaus remonto reikalaujanti problema. Tokių ekranų keitimas Vilniuje įmanomas, nors gali užtrukti, nes dalis kartais reikia užsakyti.

Klaidos pranešimai ir keistas elgesys

Šiuolaikiniai fotoaparatai – tai iš esmės kompiuteriai su objektyvu. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali turėti programinės įrangos problemų. Bet kartais klaidos pranešimai rodo ir aparatines problemas.

Jei matot nuolatinius klaidos pranešimus, tokius kaip „Err 01”, „Err 99” (Canon), ar panašius kitų gamintojų kodus – nepamirškite pirmiausiai pabandyti paprastų dalykų. Išimkit bateriją, palaukit minutę, įdėkit atgal. Išimkit objektyvą, nuvalykite kontaktus (tinka objektyvo valymo servetėlė ar švarus mikrošiūlas), uždėkit atgal.

Jei tai nepadeda, pabandykit su kitu objektyvu. Kartais problema objektyve, ne korpuse. Taip pat verta patikrinti, ar turit naujausią firmware versija – gamintojai kartais išleidžia atnaujinimus, kurie taiso žinomas problemas.

Bet jei klaidos išlieka, ypač jei jos atsiranda atsitiktinai ir negalit nustatyti jokio patern’o – tai tikrai serviso reikalas. Vilniaus specialistai turi diagnostikos įrangą, kuri gali nuskaityti vidinius fotoaparato logus ir tiksliai nustatyti problemos šaltinį.

Dar vienas keistas elgesys, į kurį verta atkreipti dėmesį – jei fotoaparatas staiga „užšąla” fotografavimo metu, arba jei meniu sistema pradeda lėtai veikti, arba jei nuotraukos įrašomos į kortelę neįprastai ilgai. Tai gali būti kortelės problema (pabandykit kitą), bet gali būti ir fotoaparato vidinės atminties ar procesoriaus problema.

Ką daryti Vilniuje, kai nusprendėt, kad reikia remonto

Gerai, taigi pastebėjot vieną ar kelis iš šių požymių ir nusprendėt, kad laikas kreiptis į profesionalus. Kas toliau?

Pirmiausia, pasidarykite namų darbus. Vilniuje yra keletas pagrindinių variantų: oficialūs gamintojų servisai (arba jų įgalioti partneriai), nepriklausomi fotoaparatų remonto centrai ir elektronikos remonto dirbtuvės, kurios tarp kitko taiso ir fotoaparatus.

Mano patirtis rodo, kad specializuoti fotoaparatų servisai paprastai geriausia išeitis. Jie turi patirties būtent su foto įranga, supranta specifines problemas ir dažniausiai turi reikiamų įrankių bei dalių. Taip, kartais jie gali būti šiek tiek brangesni nei bendrosios paskirties elektronikos taisyklos, bet rizika mažesnė.

Prieš vežant fotoaparatą, paskambinkit arba parašykit el. paštu. Aprašykit problemą kuo tiksliau. Klauskite, ar jie taiso jūsų modelę, kiek apytiksliai gali kainuoti diagnostika ir remontas, kiek laiko gali užtrukti. Rimti servisai paprastai gali bent apytiksliai pasakyti kainas įprastiniems gedimams.

Kai vežat fotoaparatą į servisą, būtinai pasiimkit visus aksesuarus, kurie gali būti susiję su problema – objektyvą, bateriją, įkroviklį. Net jei manot, kad problema tik korpuse, specialistui gali prireikti visko, kad tinkamai ištestruotų.

Ir dar vienas svarbus dalykas – jei fotoaparatas dar garantijoje, NIEKADA nebandykit patys jo ardyti ar taisyti. Net jei YouTube’e radot „paprastą” sprendimą. Garantijos antspaudų pažeidimas reiškia, kad neteksit garantijos. Vežkit tiesiai į oficialų servisą ar pardavėją.

Dėl kainų – sunku pasakyti vidurkius, nes labai priklauso nuo problemos ir modelės. Paprasta diagnostika paprastai kainuoja 10-30 eurų. Matricos valymas – 20-50 eurų. Fokuso kalibravimas – 30-70 eurų. Sudėtingesni remonai (užrakto keitimas, elektronikos taisymas) gali kainuoti nuo 100 iki 400 eurų ar daugiau. Visada klauskite kainos prieš sutikdami su remontu.

Kai verta taisyti ir kai geriau paleisti

Štai čia ta nepatogi tiesa, apie kurią niekas nemėgsta kalbėti. Kartais fotoaparato taisyti tiesiog neverta. Ir tai normalu.

Jei turit seną entry-level fotoaparatą, kuriam reikia brangaus remonto (pvz., keisti užraktą už 200 eurų), o pats fotoaparatas naudotas rinkoje kainuoja 150 eurų – matematika paprasta. Geriau tą patį modelį nusipirkti naudotą arba šiek tiek pridėti ir paimti naujesnį.

Bet jei turit gerą, profesionalų ar pusiau profesionalų fotoaparatą, kuris vis dar atitinka jūsų poreikius ir kurio naujas kainuotų 1000+ eurų – tada net 300-400 eurų remontas gali būti protingas sprendimas. Ypač jei žinot fotoaparato istoriją, kaip jis buvo prižiūrimas.

Aš pats esu investavęs į savo pagrindinių fotoaparatų remontus ne kartą. Kartą Canon 5D Mark III reikėjo keisti užraktą po maždaug 180,000 paleidimų. Kainavo apie 350 eurų, bet fotoaparatas man tarnavo dar kelerius metus be jokių problemų. Atsipirko šimtą kartų.

Dar vienas aspektas – sentimentalė vertė. Jei tai jūsų pirmasis rimtas fotoaparatas, su kuriuo išmokt fotografuoti, su kuriuo nufilmavot svarbius gyvenimo momentus – kartais verta pataisyti net jei ekonomiškai ne visai logiška. Jį galite pasilikti kaip atsarginį korpusą arba tiesiog kaip prisiminimą. Čia jau kiekvieno asmeninis sprendimas.

Ir galiausiai – prevencija pigesnė už gydymą. Reguliarus fotoaparato priežiūra gali išvengti daugelio problemų. Saugokite nuo smūgių ir kritimų (naudokit gerą diržą!), saugokite nuo drėgmės ir dulkių (ypač keisdami objektyvus), reguliariai valykite, naudokite kokybiškas atmintines korteles ir baterijas. Kartą per kelerius metus galite nuvežti į profilaktinį patikrinimą ir valymą – tai tikrai atsipirks.

Taigi, jei pastebėjot bet kurį iš šių septynių požymių, nedelskite. Fotoaparatas – tai įrankis, kuris turi veikti patikimai, ypač jei uždirbate iš fotografijos arba fotografuojate svarbius momentus. Vilniuje turime gerų specialistų, kurie gali padėti. Ir atminkite – ankstyva diagnostika beveik visada reiškia pigesnį ir paprastesnį remontą. Taigi geriau sureaguoti per anksti nei per vėlai!