Kaip atpažinti, kad jūsų žaidimų konsolei ar kompiuteriui reikia profesionalaus remonto: praktinis gidas Vilniaus gyventojams

Kai žaidimas staiga tampa nervų karu

Sėdi vakare po darbo, pagaliau turite laiko pažaisti tą naują žaidimą, kurį laukėte mėnesį. Įjungiate konsolę ar kompiuterį ir… kažkas ne taip. Garsas keistai traška, vaizdas stringa, arba dar blogiau – viskas tiesiog neįsijungia. Tokios situacijos nebūna malonios, ypač kai neaišku, ar tai laikinas sutrikimas, ar rimta problema.

Dauguma žmonių linkę ignoruoti pirmuosius požymius, tikėdamiesi, kad problema išsispręs savaime. Kartais taip ir būna – pakanka perkrauti sistemą ar pašalinti dulkes. Bet dažnai tokie simptomai signalizuoja apie gilesnes problemas, kurios tik blogės, jei jų nekreipsite dėmesio. Vilniuje yra nemažai vietų, kur galima gauti profesionalią pagalbą, bet kaip suprasti, kada tikrai laikas kreiptis į specialistus?

Garsai, kurių neturėtų būti

Vienas aiškiausių ženklų, kad kažkas negerai – neįprasti garsai. Jei jūsų PlayStation, Xbox ar žaidimų kompiuteris pradeda skleisti garsus, kurių anksčiau negirdėjote, tai tikrai verta atkreipti dėmesį.

Stiprus ventiliatorių ūžesys gali reikšti, kad sistema perkaista. Tai ypač aktualu vasarą, kai Vilniuje būna karšta, o daugelis butų neturi kondicionierių. Bet jei ventiliatoriai ūžia kaip lėktuvas net žaidžiant paprastus žaidimus arba naršant meniu, greičiausiai problema rimtesnė – užsikimšę vėdinimo kanalai, išdžiūvusi termopasta arba netgi gedęs ventiliatorius.

Kliksėjimas ar traškėjimas iš kietojo disko – tai jau rimtas signalas. Mechaniniai diskai turi judančias dalis, ir jei girdite keistus garsus, tai gali reikšti, kad diskas miršta. Geriausia nedelsiant pasidaryti atsarginę duomenų kopiją ir kreiptis į specialistus. SSD diskai paprastai dirba tyliai, tad jei turite tokį ir girdite garsus, problema gali būti kitur – galbūt maitinimo bloke ar kitame komponente.

Pypsėjimas įjungiant kompiuterį taip pat nėra atsitiktinis. Daugelis pagrindinių plokščių naudoja garsinius signalus diagnostikai. Vienas trumpas pypstelėjimas paprastai reiškia, kad viskas gerai, bet keletas pypstelėjimų ar ilgas pypsėjimas signalizuoja apie konkrečias problemas – atminties, vaizdo plokštės ar kitas gedimus.

Kai vaizdas virsta abstrakčiu menu

Vaizdo problemos būna įvairiausios, ir ne visada lengva atskirti, kas yra programinė klaida, o kas – aparatūros gedimas. Bet yra keletas aiškių ženklų.

Artefaktai ekrane – keistos spalvotos linijos, kvadratėliai, netikėti pikseliai – dažniausiai rodo vaizdo plokštės problemas. Jei tai atsitinka tik žaidžiant reiklesnį žaidimą, galbūt vaizdo plokštė perkaista arba jai trūksta galios. Bet jei artefaktai matomi net darbalaukyje ar paprastuose meniu, tai rimtas požymis, kad vaizdo plokštė genda.

Mėlynas ekranas (BSOD) Windows kompiuteriuose ar panašūs kritiniai gedimai konsolėse – tai sisteminis signalas, kad kažkas labai negerai. Vienas atsitiktinis mėlynas ekranas per kelis mėnesius dar nėra tragedija, bet jei jie kartojasi reguliariai, reikia ieškoti priežasties. Tai gali būti gedę RAM moduliai, kietojo disko problemos, netinkamos tvarkyklės ar net maitinimo problemos.

Ekrano mirgėjimas ar juodų ekranų blykstelėjimai taip pat neturėtų būti ignoruojami. Kartais tai būna kabelio problema – verta pirmiausia patikrinti, ar HDMI ar DisplayPort kabelis gerai įjungtas ir nepažeistas. Bet jei problema išlieka su kitais kabeliais ir kitais monitoriais, greičiausiai kaltas kompiuteris ar konsolė.

Kai sistema lėtėja kaip senas traktorius

Lėtėjimas – tai subtiliausia problema, nes jis ateina pamažu. Žaidimas, kuris anksčiau veikė sklandžiai, dabar stringa. Meniu atsidaro lėčiau. Įjungimas užtrunka amžinybę.

Pirmiausia verta suprasti, kad tam tikras lėtėjimas normalus – jei jūsų sistema turi kelerius metus, naujausi žaidimai gali būti per reiklūs. Bet jei lėtėja net tie patys žaidimai, kurie anksčiau veikė gerai, arba lėtėja pati sistema, tai kitas reikalas.

Kietojo disko problemos dažnai pasireiškia būtent lėtėjimu. Jei sistema ilgai „galvoja”, kol atsidaro žaidimas ar įsikrauna lygis, o girdite disko darbą, galbūt diskas jau sensta. Vilniuje galima nesunkiai rasti vietų, kur patikrina disko būklę specialiomis programomis – tai padeda nustatyti, ar laikas jį keisti.

Atmintis (RAM) taip pat gali būti problema. Jei sistema veikia gerai pirmas 10-20 minučių, o paskui pradeda lėtėti, gali būti atminties nutekėjimas arba gedę RAM moduliai. Tai ypač aktualu žaidimų kompiuteriams, kur dažnai naudojami keli RAM moduliai, ir vieno gedimas gali sukelti įvairiausių problemų.

Temperatūros, kurios degina ne tik žaidimus

Perkaitimas – tai viena dažniausių žaidimų įrenginių problemų, ypač Vilniuje vasarą, kai butai gali įkaisti iki 30 laipsnių ar daugiau.

Konsolės paprastai turi įmontuotą apsaugą – jos tiesiog išsijungia, kai tampa per karšta. Jei jūsų PS5 ar Xbox reguliariai išsijungia žaidžiant, tai beveik tikrai perkaitimo problema. Kartais pakanka pašalinti dulkes iš vėdinimo angų ar perkelti konsolę į geriau vėdinamą vietą. Bet jei tai nepadeda, greičiausiai reikia gilesnio valymo arba termopastos keitimo.

Žaidimų kompiuteriuose situacija sudėtingesnė, nes komponentų daugiau. Galite atsisiųsti programas kaip HWMonitor ar MSI Afterburner, kurios rodo temperatūras. Procesoriaus temperatūra žaidžiant neturėtų viršyti 80-85 laipsnių, o vaizdo plokštės – apie 85-90 laipsnių. Jei matote didesnes reikšmes, tikrai reikia kažko imtis.

Perkaitimas ne visada reiškia, kad reikia remonto. Kartais pakanka paprasčiausiai išvalyti dulkes. Bet jei po valymo temperatūros lieka aukštos, gali reikėti keisti termopastą, patikrinti ventiliatorius ar net peržiūrti vėsinimo sistemą. Vilniuje yra specialistų, kurie gali tai padaryti profesionaliai, ypač jei patys nejaučiate pasitikėjimo ardyti įrenginį.

Maitinimo problemos ir keisti įjungimai

Maitinimo problemos būna klastingos, nes jų simptomai gali priminti visai kitas bėdas.

Jei kompiuteris ar konsolė neįsijungia iš viso, pirmiausia patikrinkite akivaizdžius dalykus – ar įjungtas į rozetę, ar veikia pati rozetė, ar gerai prijungti kabeliai. Skamba kvailai, bet tikrai daugiau nei pusė „neįsijungia” problemų išsisprendžia būtent čia.

Atsitiktiniai išsijungimai gali būti ir perkaitimo, ir maitinimo problemos. Skirtumas tas, kad perkaitimo atveju sistema paprastai įspėja (ventiliatoriai ūžia) ir išsijungia po kurio laiko. Maitinimo problemos atveju išsijungimas gali įvykti bet kada, net neapkraunant sistemos.

Žaidimų kompiuteriuose maitinimo blokas (PSU) yra kritiškai svarbus komponentas. Jei turite galingą vaizdo plokštę, bet silpną ar senokišką maitinimo bloką, sistema gali būti nestabili. Tai ypač aktualu, jei atnaujinote kompiuterį – įdėjote naują vaizdo plokštę, bet paliko seną maitinimo bloką. Reiklesni žaidimai gali reikalauti daugiau energijos, ir jei PSU neįveikia, kompiuteris tiesiog išsijungs.

Konsolėse maitinimo problemos rečiau, bet jos taip pat gali sugesti. Ypač PS4 ir senesni Xbox modeliai žinomi dėl maitinimo problemų po kelerių metų naudojimo.

Programinės problemos, kurios atrodo kaip aparatūros gedimai

Ne viskas, kas atrodo kaip gedimas, iš tikrųjų yra aparatūros problema. Kartais sistema tiesiog „susimovė” programiškai.

Konsolėse tai gali būti sugadinta sistemos programinė įranga. PlayStation ir Xbox turi saugaus režimo parinktis, kurios leidžia atstatyti sistemą be duomenų praradimo. Jei konsolė elgiasi keistai – stringa, lėtai veikia, nepaleidžia žaidimų – verta pabandyti šias parinktis prieš bėgant į remonto centrą.

Kompiuteriuose programinių problemų spektras daug platesnis. Virusai, netinkamos tvarkyklės, sugadinti sisteminiai failai, perpildytas kietasis diskas – visa tai gali sukelti simptomų, panašių į aparatūros gedimus. Prieš nešdami kompiuterį remontuoti, verta pabandyti keletą dalykų:

Patikrinkite, ar tvarkyklės atnaujintos, ypač vaizdo plokštės. NVIDIA ir AMD reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie pagerina našumą ir taiso klaidas. Paleiskite antivirusinę programą – net jei manote, kad esate atsargūs, kenkėjiškos programos gali prasiskverbti. Pašalinkite nereikalingas programas ir failus – perpildytas diskas tikrai lėtina sistemą. Pabandykite sistemos atkūrimą į ankstesnį tašką, kai viskas veikė gerai.

Jei visa tai nepadeda, tada tikrai laikas galvoti apie aparatūros problemas.

Kada tikrai laikas kreiptis į profesionalus

Yra situacijų, kai bandyti taisyti pačiam – prasta idėja. Šiuolaikinė elektronika sudėtinga, o kai kurie gedimai reikalauja specialių įrankių ir žinių.

Jei konsolė ar kompiuteris dar garantijoje, bet kokia savadarbė priežiūra gali ją panaikinti. Geriau kreipkitės į oficialius servisus ar parduotuves, kur pirkote. Tai ypač aktualu naujoms konsolėms kaip PS5 ar Xbox Series X – jos dar gana brangios, ir garantija tikrai verta išsaugoti.

Skysčio pažeidimai – tai visada profesionalų darbas. Jei ant konsolės ar kompiuterio išsiliejote kavos, alaus ar bet kokio kito skysčio, nedelsiant išjunkite ir atjunkite nuo maitinimo. Nebandykite įjungti vėl – tai gali sukelti trumpąjį jungimą ir galutinai sugadinti įrenginį. Nešdami į servisą, būtinai pasakykite, kas nutiko – tai padės specialistams greičiau diagnozuoti problemą.

Vaizdo plokštės remontas ar pakeitimas taip pat geriau palikti profesionalams, nebent tikrai žinote, ką darote. Šiuolaikinės vaizdo plokštės brangios, ir viena klaida gali kainuoti šimtus eurų. Be to, kartais problema nėra pačioje plokštėje, o PCI-E lizde ar maitinimo jungtyse.

Vilniuje yra keletas patikimų žaidimų įrenginių remonto centrų. Renkantis verta atkreipti dėmesį į atsiliepimus, kiek laiko jie dirba rinkoje, ir ar siūlo garantiją atliktam remontui. Geras servisas visada pirmiausia atlieka diagnostiką ir tik tada siūlo sprendimus – jei jums iš karto sako „reikia keisti” net nepatikrinę, galbūt verta ieškoti kitur.

Ką daryti, kol laukiate remonto ar sprendimo

Kartais problema nėra tokia skubi, kad reikėtų bėgti į servisą tą pačią dieną, bet ji akivaizdžiai yra ir blogėja. Tokiu atveju galite imtis kelių žingsnių, kad situacija dar labiau nepablogėtų.

Sumažinkite apkrovą – jei žaidimas stringa ar sistema perkaista, žaiskite mažiau reiklius žaidimus arba sumažinkite grafikos nustatymus. Tai leis toliau naudoti įrenginį, kol sutvarkys problemą, ir sumažins riziką, kad gedimas pablogės.

Darykite atsargines kopijas – jei įtariate kietojo disko problemas ar matote sistemos nestabilumą, nedelsiant pasidaryti atsarginę svarbiausių duomenų kopiją. Išsaugoti žaidimų išsaugojimus, nuotraukas ir kitus svarbius failus. Dauguma žaidimų konsolių leidžia sinchronizuoti išsaugojimus su debesija, o kompiuteryje galite naudoti išorinius diskus ar debesų saugyklas.

Stebėkite situaciją – užsirašykite, kada ir kaip pasireiškia problema. Ar ji atsiranda tik žaidžiant tam tikrą žaidimą? Ar tik po kelių valandų naudojimo? Ar tik tam tikru paros metu (kai karšta)? Ši informacija labai padės specialistams greičiau rasti problemą.

Nepabloginkite situacijos – jei sistema aiškiai perkaista ir išsijungia, nenaudokite jos toliau, kol neišspręsite problemos. Nuolatinis perkaitimas gali sugadinti procesorių ar kitus komponentus. Jei girdite keistus garsus iš kietojo disko, sumažinkite jo naudojimą iki minimumo – kiekviena valanda gali būti paskutinė.

Vilniuje vasarą būna karšta, ir daugelis žaidimų įrenginių problemų būtent tada ir prasideda. Jei neturite kondicioniaus, bent jau pasirūpinkite geru kambarių vėdinimu. Konsolę ar kompiuterį statykite taip, kad aplink būtų pakankamai vietos orui cirkuliuoti – ne į spintelę, ne prie sienos. Kartais tokių paprastų dalykų pakanka problemai išvengti.

Žaidimų įrenginiai, kaip ir bet kokia elektronika, nėra amžini. Bet su tinkama priežiūra ir laiku pastebėtomis problemomis jie gali tarnauti daug metų. Svarbu neignoruoti pirminių ženklų – keistų garsų, lėtėjimo, temperatūrų kilimo. Dažnai maža problema, kurią lengva ir pigiai išspręsti, per kelias savaites tampa didele ir brangia. Vilniuje turite galimybę rasti profesionalios pagalbos, bet pirmiausia patys atkreipkite dėmesį į savo įrenginį – jis paprastai duoda ženklų, kad kažkas negerai. Klausykite tų ženklų, ir jūsų žaidimai liks malonumas, o ne nervų karas su gendančia technika.